- pažiedė
- pažiẽdė sf. (2) bot. smulkus viršūninis lapelis, iš kurio pažasties išauga vienas arba keletas žiedų, priežiedis: Pažiedės yra lapai pas žiedus (= prie žiedų) arba tarp žiedų pasodinti P. Pelkinių žinginių žiedų puošnumą sudaro pažiedė ir į burbuolę suburti žiedai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.